Kaip atpažinti psichologinį smurtą?

 
Psichologinis smurtas – tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, kurį žmogus naudoja silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą.
Psichologinis smurtas deja nėra retu reiškiniu, todėl itin svarbu mokėti atpažinti psichologinį smurtą ir užkirsti jam kelią, niekada nebandyti pateisinti smurtaujančio asmens veiksmų.
Psichologinis smurtas gali būti:
 
  • Žeminimas – tyčiojimasis iš asmens būdo, išvaizdos ar jo jausmų, įžeidinėjimas, rėkimas, žeminimas dėl lyties, tautybės ar rasės. Darbo aplinkoje tai gali būti aptarinėjimas prastesnių konkretaus asmens darbo rezultatų viešai prie kolegų, ar apkalbinėjimas už nugaros.
  • Grasinimai – grasinimas sužeisti, nužudyti, ar net nusižudyti pačiam, grasinimas skyrybomis, vaikų atėmimu. Darbo aplinkoje – grasinimas neišmokėti algos, nepagrįstas grasinimas atleisti iš darbo (pavyzdžiui, kuomet smurtą patiriantis asmuo atsisako atlikti jam nepriklausančio darbo ar dirbti viršvalandžius).
  • Laisvės apribojimai – persekiojimas, nuolatinis tikrinimas (būvimo vietos, kompiuterio, telefono itt.), draudimas susitikti su draugais ar šeima, draudimas užsiimti mėgstama veikla, pinigų kontrolė ar net išvaizdos, aprangos kontrolė itt.
  • Psichologiniu smurtu laikomas taip pat ir ignoravimas – vengimas, dėmesio nesuteikimas, emocijų ignoravimas, palaikymo stoka, „bausmės“ nekalbėjimu itt.

Jeigu manote, kad patiriate psichologinį smurtą ir nežinote kaip elgtis, jeigu jums reikalinga pagalba priimant teisingus sprendimus link teigiamų pokyčių savo gyvenime kreipkitės į gerovės konsultantą

Kaip vyksta konsultacijos?

 
Individualių konsultacijų ciklą sudaro 2 – 8 tiesioginio konsultavimo sesijų ir namų darbai. Esant poreikiui individualios konsultavimo sesijos gali būti teikiamos ir nuotoliniu būdu (internetu ar telefonu).
Konsultacijų metu taikomos kognityvinė ir elgesio terapija (KET) pagrįstos konsultavimo technikos. Konsultacijos trukmė 60 min., iš jų 45 min. sudaro darbas su paslaugos gavėju bei 15 min. dokumentacijos pildymas.
Pirmosios konsultacijos metu atliekamas paslaugos gavėjo būklės įvertinimas ir konsultacijų plano parengimas. Besikreipiantis asmuo yra apklausiamas, duodami užpildyti įvairūs klausimynai, skalės, įvertinamas jo problemos sudėtingumas.
Jeigu paslaugos gavėjo psichologinės būklės atvejis per sudėtingas gerovės konsultanto kompetencijai, paslaugos gavėjui yra rekomenduojama kreiptis į aukštesnio lygio psichikos sveikatos specialistą.
Tarp konsultacijų paslaugos gavėjui yra paskiriamos savarankiško darbo užduotys – “namų darbai”
Gerovės konsultantų paslaugos baigiamos, kai asmeniui suteikiamas iš anksto numatytas kiekis konsultacijų, pastebimas žymus simptomų pagerėjimas ir teigiamas emocinės savijautos pokytis vertinimo skalėse.
Paslaugos gavėjas konsultavimo ciklo metu išsiugdo savistabos ir emocinio stiprinimo įrankius, kurie padeda stiprinti emocinę sveikatą ciklui pasibaigus.
Tačiau jeigu paslaugos gavėjas jaučia tam poreikį, jis bet kada gali kreiptis į gerovės konsultantą, ar psichikos sveikatos priežiūros specialistą dar kartą.

Kaip padėti sau kai užvaldo stresas?

  1. Susidėliokite prioritetus. Kartais situacija mūsų galvoje atrodo daug blogesnė nei yra iš tikrųjų. Pabandykite užsirašyti. Susirašykite visas išskylusias problemas, visus galimus sprendimo budus, visus žingsnius surašykite papunkčiui. Pradėkite nuo mažų, lengvai padaromų dalykų.
  2. Išeikite pasivaikščioti. Pasivaikščiojimas gryname ore, gamtoje leis atsipalaiduoti ir palengvins streso simptomus.
  3. Skirkite laiko sau. Atotrūkis nuo kasdienių problemų tiesiog būtina sąlyga streso valdymui. Užsiimkite sau miela veikla – paskaitykite knygą, užsiimkite rankdarbiais, pasportuokite, susitikite su draugais.
  4. Tinkamai pailsėkite. Nors vakarienė draugu rate ar vakaras su filmu skamba kaip puikus atsipalaidavimo būdas, vis dėl to svarbu nepamiršti svarbiausio – kokybiško miego.
  5. Venkite neigiamas emocijas keliančių dalykų. Žinoma, žinoti kas vyksta pasaulyje yra svarbu, tačiau pastovus sekimas – nusistatykite sau ribas, pavyzdžiui ne daugiau puses valandos į dieną naujienų skaitymui.
  6. Nebijokite kreiptis pagalbos. Pasikalbėkite su artimaisiais. Galbūt jie galės jums padėti išspręsti susiklosčiusias situacijas ar suteiks naudingų patarimų. Kreipkitės pagalbos į Gerovės konsultantą.

Pareiškėjo, partnerių ir bendradarbiaujančių įstaigų darbuotojų įtraukimo į modelį seminarų ciklas pasibaigė.

 

Siekiant sklandaus gerovės konsultanto modelio veikimo, bei kad apie paslaugą sužinotų asmenys iš labai įvairių aplinkų itin svarbu buvo į projektą įtraukti bendradarbiaujančias įstaigas bei jų atstovus supažindinti su modelio veikimo principais, išmokyti atpažinti situacijas ir problemas, kurioms spręsti gali būti pasitelkiami gerovės konsultantai. Bendradarbiaujančių įstaigų atstovai per vykusius seminarus buvo apmokomi skirtingų technikų, kaip, dirbant su žmonėmis, motyvuoti juos pasinaudoti gerovės konsultantų teikiamomis paslaugomis bei yra pasiruošę suteikti visą reikiamą informaciją.

Sėkmės istorija

 

Visi kartais pasijuntame vieniši, jaučiamės nesuprasti, nemylimi, niekam nereikalingi. Vienišumas dažnai aplanko patyrus reikšmingas permainas gyvenime, išgyvenus artimojo netektį, skyrybas, darbo praradimą, o ypač senatvėje, kuomet išnyksta dalis socialinių ryšių, mažėja dalyvavimas visuomenės veikloje. Užsitęsęs vienišumo jausmas gali pakenkti emocinei ir fizinei sveikatai – rasti būdų kovoti su juo padės gerovės konsultantai.

Kviečiame susipažinti su Rimos (vardas pakeistas), išgyvenusios vienišumo jausmą, konsultacijų sėkmės istorija:
Rima gyveno su sūnumi ir mama. Darbe užėmė aukštas pareigas, galėjo save realizuoti ir jaustis svarbia kolektyvo dalimi. Aktyviai leisdavo laisvalaikį, susitikdavo su draugėmis, keliaudavo. Tačiau per pastaruosius kelis metus Rimos gyvenime įvyko didžiuliai pokyčiai. Rima, sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, nusprendė daugiau laiko leisti įvairiems pomėgiams, kuriems vis truko laiko, ir paliko darbą. Rimos vienturtis sunūs įsigijo savo būstą, išsikraustė, įsikūrė šeimą. Maždaug po metų mirė kartu gyvenusi Rimos mama. Rima liko visai viena. Moteris išgyveno didžiulį netekties sielvartą, niekas nebedžiugino, neturėjo jėgų pakilti iš lovos, nebeturėjo jokios paspirties kažką veikti. Jai atrodė kad visi nuo jos atitolo, tapo niekam nereikalinga.
Apie Gerovės konsultantus perskaičiusi internete, daug negalvodama užsiregistravo. Konsultacijų metu taikytos kognityvinės elgesio terapijos technikos leido jai atpažinti savo mąstymo ir elgesio klaidas, suprato, kad dėl savo savijautos atsakinga tik ji pati. Kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida jog mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą, žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, todėl tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo konkrečių gyvenimo įvykių apskritai, o nuo to, kaip mes juos priimame. Rima prisiminė ne vieną situaciją, kuomet dėl blogos nuotaikos atsisakė susitikti su draugėmis, kuo pasėkoje jų pasiūlymai vis retėjo. Suprato, kad neteisingai pyko ant sūnaus, skųsdamasi, kad jam neberūpi, juk jo dėmesys dabar skirtas mažajai dukrytei. Sunkiausia buvo pagaliau susitaikyti su mamos netektimi, nors jau praėjo porą metų, Rima suprato dar jos nepaleidusi. Tačiau po konsultacijų pagaliau ryžosi keisti savo gyvenimą, paprašė sūnaus ir marčios pagalbos sutvarkant namus ir atsisveikinant su mamos daiktais, pasiliekant vos kelis jai brangiausius. Toks bendras namų sutvarkymas prisimenant mylimą mamą ir močiutę vėl suartino Rimą su sūnumi, abu galėjo išsipasakoti vienas kitam, išlieti savo nuoskaudas. Rima vėl pradėjo eiti į susitikimus su draugėmis, ir net pradėjo planuotis kelionę su viena iš jų. Gyvenimo džiaugsmą atrado leisdama vis daugiau laiko su anūke.

Antrasis gerovės konsultanto laikraštis jau išleistas.

 

Laikraštyje – visa svarbi informacija apie gerovės konsultanto paslaugas – kam skirtos ir kaip vyksta konsultacijos, kokie yra dažniausi emocinės sveikatos sutrikimai ir kodėl nereikia į juos numoti ranka. Taip pat dar viena įkvėpianti sėkmingai praeito konsultacijų ciklo istorija. Spausdintinė laikraščio forma bus platinama per įvairias rajono įstaigas, organizacijas. Kviečiame skaityti ir dalintis su savo artimaisiais.

Skaitmeninę laikraščio versiją rasite čia

Gegužės 19 dieną laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išleistas antrasis Gerovės konsultantų paslaugas viešinantis straipsnis.


Straipsnių pagalba siekiama informuoti Ignalinos sav. gyventojus apie teikiamą gerovės konsultantų paslaugą, viešinami kontaktai. Taip pat pristatomos jau pasinaudojusių konsultacijomis asmenų sėkmės istorijos, kaip žmonės pajutę lengvus emocinių sutrikimų simptomus nedelsė kreiptis pagalbos, bei su gerovės konsultanto pagalba išmoko mažinti sutrikimų simptomus ir pagerinti savo emocinę savijautą.

KAIP ATPAŽINTI DEPRESIJĄ?
Nėra žmogaus nepatyrusio emocinių sunkumų – nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties, visi susiduriame su stresu, nerimu, įvairiomis baimėmis. Šalia to prisideda ir didelę psichologinę įtampą kelia sukrečiantys įvykiai – artimojo netektis, skyrybos, atleidimas iš darbo, finansinis nepriteklius, smurtas, įvairios ligos, karas. Neigiamos emocijos gali įtakoti jūsų kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Kartais vieną emocinį sunkumą seka kitas, ar gyvenime įvyksta reikšmingas sukrečiantis įvykis, tuomet galime pajausti, kad prarandame savo gyvenimo kontrolę ir tampa itin svarbu laiku kreiptis pagalbos. Negydomi užsitęsę emociniai sunkumai ilgainiui gali peraugti ir į depresiją.
Apie galimą depresiją įspėjančius požymius galima skirstyti į emocinius, fizinius bei elgesio:
Emociniai: liūdesys, apatija, neigiamos mintys, irzlumas, pyktis, nerimas, neviltis, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas, mintys apie savižudybę.
Fiziniai: nuolatinis nuovargis, pakitęs svoris ar apetitas, nemiga, seksualinio potraukio praradimas, galvos skausmai.
Elgesio: savęs žalojimas, anksčiau mėgtų veiklų atsisakymas, nesugebėjimas susikaupti, vengimas bendrauti, saviizoliacija.
Kviečiame kreiptis į Gerovės konsultantą vos pajutus pirmuosius depresijos požymius ir nelaukti kol situacija taps išties bloga
Abiturientų gyvenime artėja labai svarbus, atsakingas ir tuo pačiu daug streso keliantis metas – baigiamieji brandos egzaminai.
Norint sumažinti egzaminų keliamą stresą, visų pirmą reikia suprasti, kad neišlaikytas egzaminas – tai nėra pasaulio pabaiga ir jį visada galima perlaikyti vėliau. Tačiau žinoma, reikia įdėti visas pastangas tikslui pasiekti ir ne tik maksimaliai paskirti laiko mokymuisi, tačiau nepamiršti ir savo emocinės sveikatos. Nes būtent nevaldomas nerimas gali pakišti koją net geriausiam mokiniui.
Dalinamės keliais patarimais kaip padėti sau valdyti nerimą:
Atsipalaiduoti gali padėti kvėpavimo pratimai. Kai jauti stresą kvėpavimas pagreitėja, norėdamas atsipalaiduoti turėtum vėl sulėtinti savo kvėpavimą. Giliai įkvėpk. Iškvėpk lėtai skaičiuodamas iki 5. Kartok tol, kol kvėpuosi taip lėtai natūraliai.
Reguliarūs fiziniai pratimai yra taip pat puikus būdas kovoti su stresu. Būtinai daryk pertraukas kai mokaisi. Net 10 ar 20 minučių praleistų vaikščiojant, važinėjant dviračiu ar sportuojant gali sumažinti stresą.
Nemažiau svarbu kokybiškas miegas. Neužmiršk, kad nepakankamai miego kenkia nervų sistemai, mažina atminties ir kitų psichinių procesų greitį.
Nelaikyk nerimo savyje. Pasikalbėk su artimaisiais, draugais, ar gerovės konsultantu.
Gerovės konsultantų paslaugos yra skirtos asmenims nuo 18 metų.
Stresas – gerai ar blogai?
Stresas – tai įtampos būsena, organizmo reakcija į tam tikrą grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius. Tai normalus ir neišvengiamas reiškinys, sveikatos problemų keliantis paprastai tik kai žmogus išgyvena nuolatinį, ilgalaikį stresą, tuomet pasekmės gali būti skaudžios: nuolatinis nuovargis, įvairios ligos.
Gerasis stresas yra kaip energijos pliūpsnis, impulsas veikti, judėti pirmyn. Kad būtų lengviau suprasti kas yra tas gerasis stresas, įsivaizduokime tokias situacijas: kraustotės į įsigytą išsvajotą bustą, ruošiatės vestuvėms, esate kviečiamas į sceną atsiimti apdovanojimo ir pasakyti kalbą, pradedate eiti į naują darbą ir pan. Visos šios ir panašios situacijos, kurios atrodo turėtu kelti tik pačius maloniausius jausmus, tuo pačiu kelia ir įtampą, stresą. Šis stresas trunka paprastai trumpai ir yra net naudingas – paįvairina mūsų kasdienybę, moko įveikti kasdieninius iššūkius (net ir blogo streso), didina motyvaciją siekti tikslų. Tačiau netgi ir gerasis stresas užsitęsęs per ilgai sekina ir gali tapti ilgalaikiu bloguoju stresu.
Blogąjį stresą kelia nemalonios situacijos, sukrečiantys išgyvenimai – artimojo netektis, atleidimas iš darbo, santykių problemos, ligos, finansinės problemos ir pan. Užsitęsęs emocinis stresas gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujospūdį, nuovargį, depresiją, nerimą ir širdies ligas.
Jeigu jums reikalinga pagalba suvaldyti stresą maloniai kviečiame užsiregistruoti į konsultaciją.

Pareiškėjo, partnerių ir bendradarbiaujančių įstaigų darbuotojų įtraukimo į modelį seminarų ciklas jau įpusėjo.

 

Seminarų tiklas – supažindinti šių įstaigų darbuotojus su gerovės konsultanto paslaugų principais ir metodais, išmokyti atpažinti situacijas ir problemas, kurioms spręsti galės būti pasitelkiami gerovės konsultantai, mokėti įgytą informaciją suteikti potencialiems gerovės konsultanto klientams, bei motyvuoti juos pasinaudoti paslaugomis. Seminarai prasidėjo vasario 24 dieną.

Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis?

 

Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai. Tai yra labai klaidingas įsitikinimas prilygstantis teiginiui jog gripu, diabetu ar bet kokia kita liga suserga tik silpni žmonės. Toks mąstymas yra ne tik klaidingas bet ir žalingas, stigmatizuojantis psichikos sveikatą. Ypač gaji ši nuomonė tarp asmenų niekada nesusidariusių su psichikos sveikatos sutrikimais savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau reikia atsiminti, jog nei vienas nesame apsaugotas nuo psichikos sveikatos sutrikimų, todėl ypač svarbu kylant sunkumams susirūpinti savo emocine sveikata, atsiriboti nuo deja vis dar visuomenėje dažnų ypač žalingų „patarimų“ susiimti į rankas, pasižiūrėti į rimtesnių problemų turinčius žmones ir neprisigalvoti nesąmonių.
Svarbu žinoti – kovojant su psichikos problemomis reikia daug jėgų ir vidinės stiprybės.
Tik tu gali žengti pirmą žingsnį savo emocinės gerovės link.
Kreipkis į Gerovės konsultantą.

Vasario 2 dieną įvyko pirmasis seniūnijų darbuotojų ir bendruomenių atstovų įtraukimo į modelį seminaras.

 

Viso seminarų cikle yra numatyti 3 seminarai po 4 valandas kiekvienai iš keturių tikslinių grupių, kurias sudaro po 10 asmenų. Seminarų metu dėmesys skiriamas psichologinių sunkumų, problemų turinčių asmenų atpažinimui, kontakto palaikymui, motyvavimui ir paskatinimui kreiptis pagalbos. Seminarai organizuojami savivaldybės seniūnijose, kviečiami seniūnijos atstovai, bendruomenių atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.

Siekiant sudaryti tinkamas ir šiuolaikiškas darbo sąlygas gerovės konsultanto kabinetui įsigyti ir sumontuoti visi reikalingi baldai, taip pat kliento ir konsultanto patogumui pastatytas vandens stovas bei kavos aparatas.
Gerovės konsultanto kabineto adresas Ligoninės g. 13, Ignalina.
Kviečiame registruotis konsultacijai
Gerovės konsultantų teikiamų paslaugų Ignalinos rajone viešinimo tikslais sukurta padalomoji medžiaga – gerovės konsultanto laikraštis. Spausdintinė laikraščio forma bus platinama per įvairias rajono įstaigas, organizacijas. Online laikraštį kviečiame skaityti čia
 

2022-12-13 Ignalinos rajono laikraštyje „Mūsų Ignalina” išleistas straipsnis kuriame pristatomos Gerovės konsultanto paslaugos bei konsultacijų naudą iliustruojanti sekmės istorija.

Straipsnio tekstą skaityti galite žemiau:

Emocinė sveikata – neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Kiekvienas žmogus savo gyvenime bent kartą yra susidūręs su mažesniais ar didesniais iššūkiais: vieni apie savo problemas gali kalbėti su artimaisiais, kitiems išsipasakoti būna labai sunku ir viską laiko savyje. Žmonės yra linkę lyginti savo problemas su kitų, tačiau reikėtų suprasti jog tai yra netikslinga ir kad ir su kokiomis problemomis susiduria aplinkiniai, jūsų problemos dėl to netampa mažiau svarbios. Prisiminkite, kad kreiptis pagalbos yra visiškai įprasta, todėl neturėtumėte dėl to jaustis blogai. Kartais gali būti sunku pradėti apie tai kalbėti, tačiau nuolatinis neišspręstos problemos keliamas diskomfortas vėliau gali tik dar labiau pakenkti.

Projekto – „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Ignalinos rajono savivaldybėje” tikslas – Ignalinos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos ir socialinės gerovės gerinimas. Tikimasi, kad projekto dėka pagerės Ignalinos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos rodikliai, mažės susirgimų psichikos ligomis, emocinių sutrikimų, gyventojai bus produktyvesni ir sumažės socialinė atskirtis.

Gerovės konsultantas tai specialistas, turintis reikalavimus atitinkantį išsilavinimą ir baigęs specialius asmenų, patiriančių psichologinių ir emocinių sunkumų, žemo intensyvumo emocinio konsultavimo, remiantis kognityvine ir elgesio terapija, mokymus. Gerovės konsultantui teikiant pagalbą ankstyvoje problemos atsiradimo stadijoje siekiama užkirsti kelią susirgimui depresija ir taip prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažinimo.

Konsultacijų atnešamą naudą puikiai iliustruoja Linos (vardas pakeistas) atvejis:

Lina, jauna, ištekėjusi moteris, dvimečio berniuko mama jautėsi nelaiminga, tačiau net pati sau negalėjo tiksliai atsakyti kodėl. Juk turi nuostabią šeimą, negali skųstis nei finansine situacija, nei fizine sveikata. Tačiau suprato, kad nebejaučia pasitenkinimo savo gyvenimu. Jautė pastovų nuovargį, po kiek labiau įtemptos dienos verkdavo, galiausiai suprato, kad užsiplieskia net nuo smulkių ginčų su vyru ar sūnumi ir reaguoja agresyviai. Santykiai su vyru tapo įtempti, apart nuolatinių barnių taip pat sulaukdavo pastabų dėl karštų reakcijų į sūnaus išdaigas. Šios situacijos Liną labai slėgė psichologiškai, ji jautė pastovią sąžinės graužatį. Ir pati pripažino, kad nekontroliuoja savo emocijų. Prie prastos savijautos prisidėjo ir tai, jog Lina su vyru kurį laiką planavo antrą vaiką. Nors planavo dar pakankamai neilgai, kad būtų verta nerimauti, tačiau kiekvieną mėnesį po nesėkmingo bandymo pastoti Lina jautė nusivylimą savimi. Norą pastoti dažnai keitė baimė dėl galimų būsimo nėštumo komplikacijų, apie kurias Lina kiekvieną dieną nepraleisdavo progos paieškoti informacijos ir dar labiau augino nepagrįstą baimę savyje. Apie Gerovės konsultanto paslaugas Lina sužinojo visai atsitiktinai – informaciją apie Gerovės konsultantus pamačiusi Facebook. Kai pasidomėjusi sužinojo, jog ši paslauga yra siūloma ir jos mieste – Ignalinoje, nusprendė nedelsti ir išbandyti. Jau po pirmos konsultacijos Lina teigė gavusi peno apmąstymams ir supratusi kokias klaidas darė mintimis ir veiksmais kenkdama pati sau, savo emocinei sveikatai. Vienu svarbiausiu žingsniu klaidų suvokimo link buvo pasidalijimas savo išgyvenimais su Gerovės konsultante, galimybė išgirsti save tarsi iš šono. Pritaikius kognityvinės ir elgesio terapijos metodus, aktyviai dirbdama su savimi ne tik konsultacijų metu bet ir atlikinėdama „namų darbus“, Lina išmoko valdyti savo emocijas, teisingo kvėpavimo technika išmoko atsipalaidavimo užvaldžius pykčio ar baimės protrūkiams, taip pat pradėjo atsakingiau galvoti apie savo veiksmus ir apribojo save nuo nereikalingos neigiamas emocijas keliančios informacijos. Į savo dienotvarkę įtraukė laiką sau, kurį praleisdavo sportuodama, ar susitikdama su draugėmis.

Ši konsultacijų sėkmės istorija puikiai parodo, kodėl verta kreiptis, net tuomet kai tau atrodo, jog neturi rimtų problemų, bet tiesiog jautiesi pasimetęs, užkertant kelią psichoemocinės būklės blogėjimui, susirgimui depresija. Gerovės konsultanto paslaugos yra skirtos visiems suaugusiems Ignalinos rajono gyventojams, kuriems pasireiškia lengvi depresijos, nerimo, streso simptomai, patiriantiems įvairias baimes, nemigą, susidūrusiems su problemomis ir nežinantiems kaip sau padėti suvaldyti savo emocijas.

Registracija konsultacijai: www.geroveignalinoje.lt, arba tel.: 8 622 28895, 8 619 28887

Projektas įgyvendinamas pagal programą „Sveikata“ Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

Jaučiate nerimą, patiriate stresą, nežinote kaip padėti sau ir su kuo pasikalbėti?
Kviečiame į Gerovės konsultantų modelio įdiegimo Ignalinos rajono savivaldybėje informacinį renginį.
Kas yra gerovės konsultantas?
GEROVĖS KONSULTANTAS – specialistas, turintis reikalavimus atitinkantį išsilavinimą ir baigęs specialius asmenų, patiriančių psichologinių ir emocinių sunkumų, žemo intensyvumo emocinio konsultavimo, remiantis kognityvine ir elgesio terapija, mokymus.
Projektas „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Ignalinos rajono savivaldybėje” skirtas sveikatos netolygumų mažinimui ir prevencijai Ignalinos rajono savivaldybėje. Projektas
numato priemones pagerinti bendruomeninės psichikos sveikatos paslaugų pasiekiamumą ir kokybę.
Renginys vyks lapkričio 25 dieną 13:00 (trukmė 4 valandos) Ignalinos atominės elektrinės regiono viešųjų paslaugų verslui centre, Ateities g. 23, Ignalina.
Renginyje plačiau pristatysime gerovės konsultanto paslaugas, kalbėsime apie gerą emocinę ir fizinę sveikatą, pozityvų mastymą. Mokysimės atpažinti, įvertinti stresines situacijas bei pozityvaus mąstymo dėka lengviau jas spręsti.
Pertraukėlės metu galėsite pasivaišinti kava/arbata ir sausainiais. Renginį užbaigsime kviesdami sudalyvauti viktorinoje bei nugalėtojų apdovanojimu.
Renginys NEMOKAMAS
Tikriausiai jau girdėjote, kad Gerovės konsultantai teikdami konsultacijas remiasi Kognityvine elgesio terapija (KET)
KET – tai moksliškai pagrįstas ir įrodytas tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama pašalinti simptomus ar geriau adaptuotis.
Kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida jog mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą, žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, todėl tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo konkrečių gyvenimo įvykių apsikritai, o nuo to, kaip mes juos priimame.
KET didžiausią dėmesį kreipiama į šiuo metu vykstančius įvykius asmens gyvenime, tyrinėjamos ir sprendžiamos konkrečios problemos, neieškoma atsakymų asmens praeityje ar pasąmonėje.
Kaip žinoti ar Kognityvinė elgesio terapiją tinkama jums?
Svarbiausia ką turėtumėte žinoti – KET reikalauja aktyvaus asmens dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl yra veiksminga tik tuomet jeigu jus norite ir esat pasiryžęs aktyviai dirbti sprendžiant savo problemą – net tik susitikimo su Gerovės konsultantu metu tačiau ir pasibaigus konsultacijai, atliekant “namų darbus”.
Kaip registruotis į konsultaciją pas gerovės konsultantą?
Pasirinkite meniu skyrelį „Registracija”, paspauskite. Užsikraus registracijos forma.
Registracijos formoje pasirinkite jums patogią datą, laiką ir spauskite mygtuką „Toliau”.
Sekančiame žingsnyje turėsite nurodyti savo kontaktinius duomenys – vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą bei telefono numerį. Paspauskite „Patvirtinti”.
Sveikiname, jus užsiregistravote į pirmają konsultaciją!
Patvirtinimą turėjote gauti nurodytu elektroniniu paštu.
Nesigauna? Tuomet tiesiog susisiekite nurodytais kontaktais su viena iš gerovės konsultančių.
„Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Ignalinos rajono savivaldybėje” projekto edukaciniai plakatai sumaketuoti, atspausdinti ir iškabinti įvairių Ignalinos rajono įstaigų skelbimo lentose.
Projekto viešinimo priemonėmis, tame tarpe ir plakatais siekiama įdiegti Ignalinos gyventojams požiūrio jog kreiptis pagalbos yra normalu ir negėdinga (šiuo metu visuomenėje vis dar dažnai stigmatizuojamos psichikos ir emocinės problemos, apie jas garsiai nekalbama).
Plakatų dizainai sukurti atsižvelgiant į tris amžiaus grupes (jaunimas, suaugę ir pagyvenę asmenis), parinktas šiuolaikiškas dizainas, kurio akcentu tapo šukis #ŽmogusŽmogui.
Šukis #ŽmogusŽmogui yra pasirinktas tikslingai siekiant suteikti pasitikėjimo gerovės konsultanto paslaugomis ir nebijoti kreiptis, nuteikti jog konsultacijos nėra dalykinis šaltas susitikimas specialisto su pacientu, o šiltesnis, žmogiškesnis pokalbis padedant spręsti besikreipiančiojo problemas.
Pabaigtas Gerovės konsultanto kabineto remontas.
Gerovės konsultanto paslaugos bus teikiamos adresu – Ligoninės g. 13, Ignalina. Gerovės konsultanto paslaugų teikimo vieta bus patogioje, ramioje vietoje kurioje bus malonu dirbti gerovės konsultantams, o besikreipiantieji jausis saugiai ir užtikrintai.
Tam, kad patalpos būtų tinkamos tokių paslaugų teikimui buvo atlikti paprastojo remonto darbai, įrengtas atskiras klientų laukiamasis, leidžiantis atsiriboti nuo žmonių judėjimo zonos.
Darbo vieta greitu metu bus aprūpinta modernia įranga ir priemonėmis, kurios sukurs teigiamą susitikimų aplinką ir padės panaikinti bendravimo barjerus.
Sekite naujienas, jau greitai kviesime apsilankyti įkurtame gerovės konsultanto kabinete, o kol kas kviečiame registruotis į nuotolines konsultacijas.
Projektas įgyvendinamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis
2022-04-12 pasirašyta Gerovės konsultantų kabineto (adresas Ligoninės g. 13, LT-30112 Ignalina) remonto darbų sutartis su UAB „Ostertus”

Remonto darbų trukmė 2 mėn.