Projektas “Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Ignalinos rajono savivaldybėje“ jau priėjo pabaigą.

 
Džiaugiamės dideliu Ignalinos rajono gyventojų susidomėjimu bei puikiai pasiekimais. Projekte numatytus rodiklius pavyko pasiekti su kaupu. Ignalinos gerovės konsultantai projekto metu konsultacijas suteikė 304 asmenims (planuota/siektina reikšmė – 260 asmenų), pilną konsultacijų ciklą užbaigė net 270 asmenų (Planuota/siektina reikšmė – 250 asmenų).
Dėkojame visiems ir kiekvienam prisidėjusiems prie sėkmingo projekto įgyvendinimo, gerovės konsultanto paslaugų viešinimo, psichikos sveikatos sutrikimų stigmatizavimo mažinimo ir Ignalinos rajono gyventojų emocinės sveikatos gerinimo.
 
Nespėjusius pasinaudoti gerovės konsultantų paslaugomis kviečiame nenusiminti – pasibaigus projektui suplanuotas aiškus projekto tęstinumas. Planuojama, pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui dar 5 metus išlaikyti gerovės konsultanto 0,75 etatą, kasmet suteikiant konsultacijas 130 Ignalinos rajono gyventojų (per 5 metus – 650 gyventojų).
Visus asmenis susiduriančius su emociniais sunkumais kviečiame ir toliau registruotis konsultacijoms

Kviečiame į Gerovės konsultantų modelio įdiegimo Ignalinos rajono savivaldybėje viešinimo renginius. 

Pagaminta papildoma projekto nuomonės formavimo atributika.

 

Projekto atributika yra dalinama projekto viešinimo renginių metu. Siekiama jog Ignalinos gyventojai, naudodami išdalintą atributiką kasdieniame gyvenime formuotu teigiamą aplinkinių nuomonę apie gerovės konsultantų paslaugas – marškinėliai ar džemperis su projekto viešinimo ženklais bei skambiu projekto šūkiu „Žmogus žmogui“ patraukia žvilgsnį bei kelią susidomėjimą gerovės konsultanto paslaugomis. Tikimės, kad renginio dalyvis gavęs dovanų projekto atributiką ilgesniam laikui prisimins viešinimo renginiuose skelbiamą žinią apie gerovės konsultanto veiklą, susimąstys apie galimybę padėti aplinkiniams, bei pakvies juos pasinaudoti paslaugomis.
Norėdami sudalyvauti projekto viešinimo renginyje – sekite naujienas, jau netrukūs skelbsime informaciją apie ketvirtąjį projekto renginį.

Konsultacijų sėkmės istorija​

 

Kviečiame susipažinti su dar viena įkvepiančia sėkmingai konsultacijų kursą užbaigusios klientės istorija:

Irena (vardas pakeistas) mėgo savo darbą ir jau daug metų dirbo vienoje darbovietėje. Darbas jai puikiai sekėsi ir jautėsi vertinama už savo pastangas bei įnašą į įmonės veiklą. Tačiau, laikui bėgant, įvyko didelės permainos neigiamai atsiliepusios moters emocinei savijautai.
Pastaraisiais metais atėjo labai daug jaunų žmonių, kurie su kitokiu požiūriu ir energija pakeitė nusistovėjusią darbovietės atmosferą, ir Irena pradėjo jaustis nepritampanti. Didesnis iššūkis kilo, kai įmonės ilgametė vadovė, kuri gerai žinojo Ireną ir vertino jos darbą, išėjo į pensiją. Vietą užėmė jaunesnė vadovė, kuri siekdama įvesti naujoves ėmėsi įvairių pokyčių. Irena, turinti daug darbo patirties ir žinių, susidūrė su sunkumais priimant naujoves, dėl ko pradėjo jaustis nepakankamai vertinama ir prarado savo poziciją bei įtaką įmonėje. Moteris svarstė apie darbo keitimą, tačiau ją stabdė mintis jog niekas nenorės jos įdarbinti dėl jos amžiaus.
Irena pasijuto atsidūrusi aklavietėje ir nusprendė apsilankysi konsultacijoje pas gerovės konsultantą. Konsultacijų metu su gerovės konsultantės pagalba moteris analizavo ir vertino savo mąstymo modelius, siekdama identifikuoti negatyvias mintis ar iškreiptus įsitikinimus, kurie prisidėjo prie blogos emocinės savijautos. Irena suprato, kad didžiaja dalimi problemos buvo tik jos galvoje, į iškilusius sunkumus reaguodavo emocijomis o ne racionaliu mąstymu. Konsultacijos padėjo suprasti, kad kintanti darbovietė yra neišvengiama, išmokė prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, susidoroti su naujais iššūkiais ir išsaugoti savo emocinę pusiausvyrą. Moteris išmoko praktinių metodų, kaip valdyti savo emocijas, tinkamai reaguoti į sunkumus, kaip sumažinti stresą, ir palaikyti gerą emocinę pusiausvyrą.
Ši istorija parodo, jog laiku pasirūpinus savo emocine sveikata, susidūrus su įvairiais sunkumais, galima efektyviau spręsti problemas ir užkirsti kelią joms plėtotis. Emocinė sveikata taip pat turi įtakos bendravimui bei emocijų valdymui, reakcijai į aplinkos dirgiklius. Todėl laiku atkreipiant dėmesį į psichologinę savijautą, galima išvengti konfliktų, stiprinti ryšius su kitais ir sukurti sveikus tarpusavio santykius.

Gerovės konsultanto misija regioninėje spaudoje

 

02-23 laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išleistas penktasis projekto straipsnis pristatantis dar vieną konsultacijų sėkmės istoriją, kuri tikimės įkvėps ir motyvuos panašias problemas patiriančius asmenis kreiptis pagalbos į gerovės konsultantą.

Kas yra socialinis nerimas?

 

Socialinis nerimas yra emocinis sutrikimas, kuris sukelia baimės, nesaugumo ar diskomforto jausmus socialiniuose situacijose. Žmogus kamuojamas socialinio nerimo bijo kalbėti viešai, bijo būti blogai įvertintu, atstumtu, jaučiasi nepatogiai susitikdamas su naujais žmonėmis, gali vengti susitikimu net su pažystamais. Lengvas socialinis nerimas tai dažnas ir normalus reiškinys, tačiau kai socialinis nerimas tampa nebekontroliuojamas, trukdo mūsų kasdieniai veiklai būtina ieškoti pagalbos.

Ar esat girdėję apie panikos atakas? Galbūt teko jas patirti?


Panikos ataka yra intensyvus, staigus ir bauginantis psichologinis reiškinys, kuris pasireiškia stipriu nerimu ir baimės jausmu. Šis sutrikimas gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau dažniausiai žmonės, patyrę panikos ataką, aprašo tokius simptomus kaip greitas širdies plakimas, kvėpavimo sunkumai, drebulys, prakaitavimas, galvos svaigimas ir mirties baimė.

Šios atakos būna nekontroliuojamos ir gali trukti nuo kelių minučių iki maždaug pusvalandžio. Po atakos žmogus dažnai jaučiasi pavargęs ir išsekęs. Manoma jog panikos atakos gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinį polinkį, stresą, traumą arba kitus psichologinius veiksnius, tačiau dažnai konkreti priežastis nėra žinoma ir panikos ataka gali ištikti net ramiai ilsintis namuose.
Panikos ataka gali būti vienkartinė arba periodiškai kartotis.

Jeigu esate patyrę panikos atakas, kviečiame apsilankyti pas gerovės konsultantą ir sužinoti, kaip galite padėti sau panikos atakos metu, taip pat kaip malšinti stresą, nerimą ir sumažinti tikimybę, kad panikos atakos pasikartos.

Nerimas. Kaip jį suvaldyti?

 

Nerimas yra emocinė būsena, kuri nėra svetima nei vienam iš mūsų. Tai natūralus atsakas į iššūkius, nežinomybę ar grėsmes, kuris gali būti net naudingas – priversti sustoti, apmąstyti savo sprendimus, imtis pokyčių. Tačiau, kai nerimas tampa pernelyg didelis ir ilgalaikis, gali turėti neigiamą poveikį fizinei ir emocinei sveikatai.

Nerimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, sunkumą sutelkti dėmesį, susikaupti ir atlikti kasdienius darbus, gali paskatinti nepagristas baimes ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimą. Nerimas gali sukelti ir fizinius simptomus – padažnėjusį širdies plakimą, prakaitavimą, drebulį, galvos skausmą, skrandžio diskomfortą ar nemigą.

Norėdami valdyti savo nerimą visu pirmą turime išmokti suprasti savo emocijas, kontroliuoti mintis – nepergyventi dėl būsimų ar praeities įvykių, stengtis teigiamai vertinti save ir savo gebėjimus, ir pasiekimus.
Ypač naudingi fiziniai nerimo valdymo metodai – gilaus kvėpavimo pratimai, meditacija, fizinis aktyvumas.
Jeigu nerimas tampa per sunkus ir trukdo normaliam gyvenimui, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos. Kognityvinė elgesio terapija gali būti ypač veiksminga siekiant įveikti nuolatinį nerimą.Tik tu gali žengti pirmą žingsnį savo emocinės gerovės link.

Konsultacijų sėkmės istorija

Agnė (vardas pakeistas) su vyru susituokusi jau 10 metų. Moteris kažkada svajojo, kaip švęs santuokos metines, kels dideles šventes šeimai ir draugams. Sutuoktiniai progą paminėjo, bet kukliai, dviese nuėjo į restoraną, nei vienas nebuvo nusiteikęs šventiškai, abu emociškai pervargę lyg bandydami gelbėti irstančią santuoką ir kabintis tik už teigiamų prisiminimų. Tai buvo lemiama diena paskatinusi daug apmąstymų, kuomet galiausiai Agnė nusprendė nedelsti, kreiptis į gerovės konsultantą ir ieškoti patarimų, kaip išsaugoti šeimą.
Konsultacijų metu moteris, padedama gerovės konsultantei išsiaiškino kylančių konfliktų priežastis ir bandė ieškot būdų jų išvengti, taip pat ir keisti savo reakciją į juos.

Agnė suprato, kad juodu su vyru pradėjo tolti vienas nuo kito prieš 4 metus kuomet gimė jų dukra. Moteris pervargo nuo buities, skundėsi jog sulaukia mažai pagalbos iš vyro, ir dažniausiai tik kai paprašo pati. Vaiko auginime taip pat mažai padeda. Vyras pastaruoju metu yra emociškai šaltas užsidaręs savyje, atsiribojęs nuo šeimos.
Įvairios konsultacijų metu atliekamos užduotis atvėrė Agnei akis ir leido pamatyti kitą pusę. Moteris suprato, jog ji pati, kai dukra dar buvo visai mažytė, nenorėjo priimti vyro pagalbos, pernelyg pergyveno dėl dukros, kritikavo vyrą, kad neteisingai viską daro. Todėl vyras nustojo siūlyti savo pagalbą. Taip pat suprato jo užsisklendimo priežastį, kad jis pats yra pavargęs tiek fiziškai, tiek emociškai, kadangi pastaruoju metu ypač daug dirba. O svarbiausia suprato, kad abu nepakankamai skiria laiko sau ir vienas kitam, net paprasčiausiam pokalbiui. Konsultacijos padėjo Agnei suprasti koks svarbus yra laikas sau, kad galėtu emociškai pailsėti ir ramiau reaguoti į stresines situacijas. Suprato, jog dukra pakankamai didelė kad galėtu ją ilgesniam laikui palikti seneliam, kurie su mielu noru kviečia anūkę pasisvečiuoti su nakvyne. Nors Agnei buvo sunku atsipalaiduoti ir paleisti dukrą, tačiau po pirmo karto suprato, kokia naudinga buvo tai patirtis tiek jai tiek vyrui, tiek vaikui.
Pabaigusi konsultacijų kursą moteris jaučiasi teigiamai nusiteikusi dėl ateities, išsikalbėjus su sutuoktiniu pajuto kaip nuslūgo įtampa jų santykiuose, taip pat juodu susitarė vieną savaitgalį per mėnesį leisti tik dviese.
Ši istorija yra puikus pavyzdys to, kaip smulkūs nesusikalbėjimai, kasdienė buitis ir nuovargis sekina psichologiškai, išprovokuoja konfliktus ir gali tapti net šeimos iširimo priežastimi. Ji pamoko mus, koks svarbus yra pokalbis su mus supančiais žmonėmis, kokia svarbi yra empatija ir mokėjimas išgirsti ir suprasti.
Jeigu ir jus jaučiate stresą, emocinį nuovargį, tampa sunku kontroliuoti savo emocijas, dažnai užsiplieskiate dėl smulkmenų kviečiame apsilankyti pas gerovės konsultantą ir išmokti valdyti savo jausmus.

Gerovės konsultanto misija regioninėje spaudoje

 
Gruodžio 8 dieną laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išleistas ketvirtasis projekto straipsnis. Straipsnyje aprašoma dar vieną sėkmingai konsultacijų kursą užbaigusio ir savo emocinę sveikatą pagerinusio asmens istorija. Tikimės, kad šį istorija įkvėps ir padrąsins užsiregistruoti į konsultacijas visus abejojančius.
Primename, jog gerovės konsultanto paslaugos yra nemokamos ir konfidencialios.

Konsultancijų sėkmės istorija

 

Jaučiate nerimą, patiriate stresą, nežinote kaip padėti sau ir su kuo pasikalbėti?
Kviečiame išbandyti gerovės konsultantų paslaugas.
Konsultacijų atnešamą naudą puikiai iliustruoja Tomo (vardas pakeistas) atvejis:
Tomas ir jo žmona gyveno laimingoje santuokoje, augino 2 metų amžiaus dukrytę. Tomas dirbo mėgstamą darbą, finansine prasme visko užteko. Dukros auginimas taip pat nebuvo sunkus, abudu su žmona puikiai išmoko pasidalinti tiek buities darbais tiek vaiko priežiūra.

Tačiau netikėtai Tomo žmona vėl pastojo. Nors sutuoktiniai yra kalbėję apie galimybę ateityje turėti dar vieną vaiką, tačiau neplanavo jo taip greitai, tad ši žinia juos abu sukrėtė. Vis dėl to sutuoktiniai susitaikė su netikėta naujiena ir ramiai laukė būsimo šeimos nario.
Tačiau vis artėjant gimdymo datai Tomas pradėjo jausti vis didesnį nerimą, pradėjo jaudintis dėl busimos finansinės situacijos pasikeitimo, dairėsi papildomų uždarbio galimybių, pradėjo galvoti kad esamas bustas bus per mažas, esamas automobilis su dviem vaikais nepatogus. Tomas spaudė save psichologiškai, bijojo, kad bus nepakankamas vyras, tėvas, kad galbūt negalės aprūpinti kūdikio geriausiai daiktais. Nors Tomo žmona visada jį palaikė, ramindama, kad juodu puikiai susitvarkys, tačiau pats statė sau ypač aukštus reikalavimus ir kiekvieną dieną nerimavo ir graužė save, lygino su pažįstamais vyrais išlaikančiais dideles šeimas, statė sau itin aukštus reikalavimus bijodamas neatitikti visuomenėje dažnai įsivaizduojamą stereotipinį idealaus vyro, kaip šeimos maitintojo vaidmenį.
Tomas pradėjo dirbti dviejose darbuose. Kasdien jautiesi pavargęs. Situacija dar labiau pablogėjo kai gimė mažylis ir kokybiško poilsio dar labiau sumažėjo. Tomas po ilgos darbo dienos atsipalaidavimui pradėjo išgėrinėti, dėl ko pasunkėjo ir jo santykiai su žmona.
Kreiptis pas gerovės konsultantą pasiūlė žmona, tačiau ilgai įkalbinėti Tomo neprireikė, nes jis ir pats puikiai suprato, kad dažnai nebekontroliuoja savo emocijų, dėl nuolatinės įtampos tapo irzlus, kartais į nedidelius nesutarimus reaguoja agresyviai, todėl buvo pasiryžęs pokyčiams ir nutarė pabandyti.
Konsultacijų metu ypač didelis dėmesys buvo skiriamas Tomo mąstymo klaidų ir įsitikinimų atpažinimui ir korekcijai. Įvairių užduočių metu tiek per susitikimus su gerovės konsultante, tiek namuose buvo siekiama išmokyti Tomo atsisakyti visuomenės sukurto idealaus vyro vaidmens siekimo ir suprasti, kad gali būti puikiu vyru ir tėvu net nebūdamas visada tobulu.
Konsultacijos padėjo Tomui suprasti ,kad didžioji dalis problemų buvo tik jo galvoje, ir kad jo šeimai labiau nei papildomų pajamų trūksta laimingo, sveiko vyro ir tėvo šalia. Todėl Tomas supratęs, kad tam nebuvo būtinybes, atsisakė papildomo darbo bei pradėjo daugiau leisti laiko su savo šeima, metė jau įpročiu tapusi išgėrinėjimą.
Naujasis šeimos narys yra didelis džiaugsmas tačiau tuo pačiu ir rimtas išbandymas visai šeimai, neabejotinai paveikiantis kasdienį gyvenimą, išbalansuojantis įprastą ritmą, pakoreguojantis planus. Todėl yra normalu jausti nerimą, nusivylimą, nuovargį, tačiau jeigu jaučiate, kad neigiamos emocijos tampa nekontroliuojamos ir paveikia jūsų kasdienį gyvenimą, nelaukite kol situacija taps dar blogesnė ir užsiregistruokite pas gerovės konsultantą.

Pasirašytos naujos bendradarbiavimo sutartys

 

Informuojame jog prie projekto veiklos prisijungia dar dvi įstaigos: Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija bei Mielagėnų Pal. J. Matulaičio parapiniai globos namai.

a, jie noriai dalyvauja projekto renginiuose, atlieka projekto viešinimą, asmenis su nerimo ar depresijos požymiais nukreipia pas Ignalinos gerovės konsultantą.

Ignalinos jaunimo asociacija „Pauzė“, su kuria pasirašyta projekto tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis, dalinai apribojo savo veiklą, tačiau atsižvelgus į tai jog didžioji dalis asociacijos dalyvių yra Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos atstovai, tęsiantys savo veiklą projekte, Pareiškėjas, Ignalinos rajono savivaldybės administracija pasirašė naują projekto tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartį su Česlovo Kudabos gimnazija.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis pasirašyta ir su VšĮ Mielagėnų Pal. J. Matulaičio parapiniais globos namais. Šioje įstaigoje dirba daug specialistų, kuriems aktuali ir naudinga projekto veikl

Kviečiame į viešinimo renginį!

 

Kviečiame į Gerovės konsultantų paslaugų viešinimo renginį spalio 17 dieną, 9 valandą Didžiasalio kaime Salos g.23.

Renginio metu bus pristatytos gerovės konsultantų paslaugos, vyks paskaita apie emocinę sveikatą, streso valdymą.

Renginys nemokamas.

Kaip atrodo depresija?

Svarbu nepamiršti – negydomi užsitęsę emociniai sunkumai ilgainiui gali peraugti ir į depresiją. Kviečiame kreiptis į Gerovės konsultantą vos pajutus pirmuosius depresijos požymius ir nelaukti kol situacija taps išties bloga.

Depresijos gydymo svarbą puikiai parodo interviu su šia liga įveikusiu Arturu:

Kokia buvo jūsų susirgimo depresija priežastis?

Manau kad nuovargis, tuo metu dirbau dviejuose darbuose, namuose taip pat nepailsėdavau – grįždavau labai vėlai, bet namuose dar laukdavo įvairūs namų ruošos darbai, pagalba šeimos nariams. Ne pats nepajutau kai nuolatinis nuovargis virto apatija ir depresija.

Kaip depresija paveikė jūsų kasdienį gyvenimą?

Pasidarė labai sunku kuo nors domėtis, laisvalaikis nebedžiugino, pasidarė sunku susikaupt, skaityti knygas be galo vargindavo, pasidariau labai užmaršus smulkmenom.

Ar jūsų artimieji žinojo apie jūsų emocinę būklę?

Nelabai, jei ir kažką pagalvodavo tai vis sakydavo kad per daug dirbu.

Kaip supratote kad jums reikalinga pagalba ir koks buvo tas pirmas žingsnis savipagalbos link?

Pradėjau vengti bet kokio bendravimo su visais, užliejo mintys apie savižudybę, galiausiai tai tapo pastovia būkle. Kai po eilinės dienos darbe ilgai stovėjau prie gatvės ir vis mąsčiau ar nešokti prieš masiną – susilaikiau ir sekančią dieną pasiskambinau pagalbos numeriu.

Ką jūs patartumėte žmonėms, kurie kenčia nuo depresijos?

Pasikalbėkite su kuo nors, kreipkitės pagalbos telefonu ar pas specialistus, anksčiau nei apatija, blogos emocijos visiškai užvaldys jus. Nes tuomet jau tampa labai sunku nepasiduoti savo savijautai ir tiesiog neatsiriboti nuo visų taip bloginant savo psichologinę būklę.

Gerovės konsultanto misija regioninėje spaudoje

 
Rugsėjo 12 dieną laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išleistas Gerovės konsultantų paslaugas viešinantis straipsnis.
Straipsnyje pristatoma dar viena konsultacijų sėkmės istorija.
Taip pat bendra informacija ką turėtumėte žinoti apie Gerovės konsultanto paslaugas.
 

Kaip atpažinti psichologinį smurtą?

 
Psichologinis smurtas – tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, kurį žmogus naudoja silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą.
Psichologinis smurtas deja nėra retu reiškiniu, todėl itin svarbu mokėti atpažinti psichologinį smurtą ir užkirsti jam kelią, niekada nebandyti pateisinti smurtaujančio asmens veiksmų.
Psichologinis smurtas gali būti:
 
  • Žeminimas – tyčiojimasis iš asmens būdo, išvaizdos ar jo jausmų, įžeidinėjimas, rėkimas, žeminimas dėl lyties, tautybės ar rasės. Darbo aplinkoje tai gali būti aptarinėjimas prastesnių konkretaus asmens darbo rezultatų viešai prie kolegų, ar apkalbinėjimas už nugaros.
  • Grasinimai – grasinimas sužeisti, nužudyti, ar net nusižudyti pačiam, grasinimas skyrybomis, vaikų atėmimu. Darbo aplinkoje – grasinimas neišmokėti algos, nepagrįstas grasinimas atleisti iš darbo (pavyzdžiui, kuomet smurtą patiriantis asmuo atsisako atlikti jam nepriklausančio darbo ar dirbti viršvalandžius).
  • Laisvės apribojimai – persekiojimas, nuolatinis tikrinimas (būvimo vietos, kompiuterio, telefono itt.), draudimas susitikti su draugais ar šeima, draudimas užsiimti mėgstama veikla, pinigų kontrolė ar net išvaizdos, aprangos kontrolė itt.
  • Psichologiniu smurtu laikomas taip pat ir ignoravimas – vengimas, dėmesio nesuteikimas, emocijų ignoravimas, palaikymo stoka, „bausmės“ nekalbėjimu itt.

Jeigu manote, kad patiriate psichologinį smurtą ir nežinote kaip elgtis, jeigu jums reikalinga pagalba priimant teisingus sprendimus link teigiamų pokyčių savo gyvenime kreipkitės į gerovės konsultantą

Kaip vyksta konsultacijos?

 
Individualių konsultacijų ciklą sudaro 2 – 8 tiesioginio konsultavimo sesijų ir namų darbai. Esant poreikiui individualios konsultavimo sesijos gali būti teikiamos ir nuotoliniu būdu (internetu ar telefonu).
Konsultacijų metu taikomos kognityvinė ir elgesio terapija (KET) pagrįstos konsultavimo technikos. Konsultacijos trukmė 60 min., iš jų 45 min. sudaro darbas su paslaugos gavėju bei 15 min. dokumentacijos pildymas.
Pirmosios konsultacijos metu atliekamas paslaugos gavėjo būklės įvertinimas ir konsultacijų plano parengimas. Besikreipiantis asmuo yra apklausiamas, duodami užpildyti įvairūs klausimynai, skalės, įvertinamas jo problemos sudėtingumas.
Jeigu paslaugos gavėjo psichologinės būklės atvejis per sudėtingas gerovės konsultanto kompetencijai, paslaugos gavėjui yra rekomenduojama kreiptis į aukštesnio lygio psichikos sveikatos specialistą.
Tarp konsultacijų paslaugos gavėjui yra paskiriamos savarankiško darbo užduotys – “namų darbai”
Gerovės konsultantų paslaugos baigiamos, kai asmeniui suteikiamas iš anksto numatytas kiekis konsultacijų, pastebimas žymus simptomų pagerėjimas ir teigiamas emocinės savijautos pokytis vertinimo skalėse.
Paslaugos gavėjas konsultavimo ciklo metu išsiugdo savistabos ir emocinio stiprinimo įrankius, kurie padeda stiprinti emocinę sveikatą ciklui pasibaigus.
Tačiau jeigu paslaugos gavėjas jaučia tam poreikį, jis bet kada gali kreiptis į gerovės konsultantą, ar psichikos sveikatos priežiūros specialistą dar kartą.

Kaip padėti sau kai užvaldo stresas?

  1. Susidėliokite prioritetus. Kartais situacija mūsų galvoje atrodo daug blogesnė nei yra iš tikrųjų. Pabandykite užsirašyti. Susirašykite visas išskylusias problemas, visus galimus sprendimo budus, visus žingsnius surašykite papunkčiui. Pradėkite nuo mažų, lengvai padaromų dalykų.
  2. Išeikite pasivaikščioti. Pasivaikščiojimas gryname ore, gamtoje leis atsipalaiduoti ir palengvins streso simptomus.
  3. Skirkite laiko sau. Atotrūkis nuo kasdienių problemų tiesiog būtina sąlyga streso valdymui. Užsiimkite sau miela veikla – paskaitykite knygą, užsiimkite rankdarbiais, pasportuokite, susitikite su draugais.
  4. Tinkamai pailsėkite. Nors vakarienė draugu rate ar vakaras su filmu skamba kaip puikus atsipalaidavimo būdas, vis dėl to svarbu nepamiršti svarbiausio – kokybiško miego.
  5. Venkite neigiamas emocijas keliančių dalykų. Žinoma, žinoti kas vyksta pasaulyje yra svarbu, tačiau pastovus sekimas – nusistatykite sau ribas, pavyzdžiui ne daugiau puses valandos į dieną naujienų skaitymui.
  6. Nebijokite kreiptis pagalbos. Pasikalbėkite su artimaisiais. Galbūt jie galės jums padėti išspręsti susiklosčiusias situacijas ar suteiks naudingų patarimų. Kreipkitės pagalbos į Gerovės konsultantą.

Pareiškėjo, partnerių ir bendradarbiaujančių įstaigų darbuotojų įtraukimo į modelį seminarų ciklas pasibaigė.

 

Siekiant sklandaus gerovės konsultanto modelio veikimo, bei kad apie paslaugą sužinotų asmenys iš labai įvairių aplinkų itin svarbu buvo į projektą įtraukti bendradarbiaujančias įstaigas bei jų atstovus supažindinti su modelio veikimo principais, išmokyti atpažinti situacijas ir problemas, kurioms spręsti gali būti pasitelkiami gerovės konsultantai. Bendradarbiaujančių įstaigų atstovai per vykusius seminarus buvo apmokomi skirtingų technikų, kaip, dirbant su žmonėmis, motyvuoti juos pasinaudoti gerovės konsultantų teikiamomis paslaugomis bei yra pasiruošę suteikti visą reikiamą informaciją.

Sėkmės istorija

 

Visi kartais pasijuntame vieniši, jaučiamės nesuprasti, nemylimi, niekam nereikalingi. Vienišumas dažnai aplanko patyrus reikšmingas permainas gyvenime, išgyvenus artimojo netektį, skyrybas, darbo praradimą, o ypač senatvėje, kuomet išnyksta dalis socialinių ryšių, mažėja dalyvavimas visuomenės veikloje. Užsitęsęs vienišumo jausmas gali pakenkti emocinei ir fizinei sveikatai – rasti būdų kovoti su juo padės gerovės konsultantai.

Kviečiame susipažinti su Rimos (vardas pakeistas), išgyvenusios vienišumo jausmą, konsultacijų sėkmės istorija:
Rima gyveno su sūnumi ir mama. Darbe užėmė aukštas pareigas, galėjo save realizuoti ir jaustis svarbia kolektyvo dalimi. Aktyviai leisdavo laisvalaikį, susitikdavo su draugėmis, keliaudavo. Tačiau per pastaruosius kelis metus Rimos gyvenime įvyko didžiuliai pokyčiai. Rima, sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, nusprendė daugiau laiko leisti įvairiems pomėgiams, kuriems vis truko laiko, ir paliko darbą. Rimos vienturtis sunūs įsigijo savo būstą, išsikraustė, įsikūrė šeimą. Maždaug po metų mirė kartu gyvenusi Rimos mama. Rima liko visai viena. Moteris išgyveno didžiulį netekties sielvartą, niekas nebedžiugino, neturėjo jėgų pakilti iš lovos, nebeturėjo jokios paspirties kažką veikti. Jai atrodė kad visi nuo jos atitolo, tapo niekam nereikalinga.
Apie Gerovės konsultantus perskaičiusi internete, daug negalvodama užsiregistravo. Konsultacijų metu taikytos kognityvinės elgesio terapijos technikos leido jai atpažinti savo mąstymo ir elgesio klaidas, suprato, kad dėl savo savijautos atsakinga tik ji pati. Kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida jog mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą, žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, todėl tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo konkrečių gyvenimo įvykių apskritai, o nuo to, kaip mes juos priimame. Rima prisiminė ne vieną situaciją, kuomet dėl blogos nuotaikos atsisakė susitikti su draugėmis, kuo pasėkoje jų pasiūlymai vis retėjo. Suprato, kad neteisingai pyko ant sūnaus, skųsdamasi, kad jam neberūpi, juk jo dėmesys dabar skirtas mažajai dukrytei. Sunkiausia buvo pagaliau susitaikyti su mamos netektimi, nors jau praėjo porą metų, Rima suprato dar jos nepaleidusi. Tačiau po konsultacijų pagaliau ryžosi keisti savo gyvenimą, paprašė sūnaus ir marčios pagalbos sutvarkant namus ir atsisveikinant su mamos daiktais, pasiliekant vos kelis jai brangiausius. Toks bendras namų sutvarkymas prisimenant mylimą mamą ir močiutę vėl suartino Rimą su sūnumi, abu galėjo išsipasakoti vienas kitam, išlieti savo nuoskaudas. Rima vėl pradėjo eiti į susitikimus su draugėmis, ir net pradėjo planuotis kelionę su viena iš jų. Gyvenimo džiaugsmą atrado leisdama vis daugiau laiko su anūke.

Antrasis gerovės konsultanto laikraštis jau išleistas.

 

Laikraštyje – visa svarbi informacija apie gerovės konsultanto paslaugas – kam skirtos ir kaip vyksta konsultacijos, kokie yra dažniausi emocinės sveikatos sutrikimai ir kodėl nereikia į juos numoti ranka. Taip pat dar viena įkvėpianti sėkmingai praeito konsultacijų ciklo istorija. Spausdintinė laikraščio forma bus platinama per įvairias rajono įstaigas, organizacijas. Kviečiame skaityti ir dalintis su savo artimaisiais.

Skaitmeninę laikraščio versiją rasite čia

Gegužės 19 dieną laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išleistas antrasis Gerovės konsultantų paslaugas viešinantis straipsnis.


Straipsnių pagalba siekiama informuoti Ignalinos sav. gyventojus apie teikiamą gerovės konsultantų paslaugą, viešinami kontaktai. Taip pat pristatomos jau pasinaudojusių konsultacijomis asmenų sėkmės istorijos, kaip žmonės pajutę lengvus emocinių sutrikimų simptomus nedelsė kreiptis pagalbos, bei su gerovės konsultanto pagalba išmoko mažinti sutrikimų simptomus ir pagerinti savo emocinę savijautą.

KAIP ATPAŽINTI DEPRESIJĄ?
Nėra žmogaus nepatyrusio emocinių sunkumų – nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties, visi susiduriame su stresu, nerimu, įvairiomis baimėmis. Šalia to prisideda ir didelę psichologinę įtampą kelia sukrečiantys įvykiai – artimojo netektis, skyrybos, atleidimas iš darbo, finansinis nepriteklius, smurtas, įvairios ligos, karas. Neigiamos emocijos gali įtakoti jūsų kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Kartais vieną emocinį sunkumą seka kitas, ar gyvenime įvyksta reikšmingas sukrečiantis įvykis, tuomet galime pajausti, kad prarandame savo gyvenimo kontrolę ir tampa itin svarbu laiku kreiptis pagalbos. Negydomi užsitęsę emociniai sunkumai ilgainiui gali peraugti ir į depresiją.
Apie galimą depresiją įspėjančius požymius galima skirstyti į emocinius, fizinius bei elgesio:
Emociniai: liūdesys, apatija, neigiamos mintys, irzlumas, pyktis, nerimas, neviltis, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas, mintys apie savižudybę.
Fiziniai: nuolatinis nuovargis, pakitęs svoris ar apetitas, nemiga, seksualinio potraukio praradimas, galvos skausmai.
Elgesio: savęs žalojimas, anksčiau mėgtų veiklų atsisakymas, nesugebėjimas susikaupti, vengimas bendrauti, saviizoliacija.
Kviečiame kreiptis į Gerovės konsultantą vos pajutus pirmuosius depresijos požymius ir nelaukti kol situacija taps išties bloga
Abiturientų gyvenime artėja labai svarbus, atsakingas ir tuo pačiu daug streso keliantis metas – baigiamieji brandos egzaminai.
Norint sumažinti egzaminų keliamą stresą, visų pirmą reikia suprasti, kad neišlaikytas egzaminas – tai nėra pasaulio pabaiga ir jį visada galima perlaikyti vėliau. Tačiau žinoma, reikia įdėti visas pastangas tikslui pasiekti ir ne tik maksimaliai paskirti laiko mokymuisi, tačiau nepamiršti ir savo emocinės sveikatos. Nes būtent nevaldomas nerimas gali pakišti koją net geriausiam mokiniui.
Dalinamės keliais patarimais kaip padėti sau valdyti nerimą:
Atsipalaiduoti gali padėti kvėpavimo pratimai. Kai jauti stresą kvėpavimas pagreitėja, norėdamas atsipalaiduoti turėtum vėl sulėtinti savo kvėpavimą. Giliai įkvėpk. Iškvėpk lėtai skaičiuodamas iki 5. Kartok tol, kol kvėpuosi taip lėtai natūraliai.
Reguliarūs fiziniai pratimai yra taip pat puikus būdas kovoti su stresu. Būtinai daryk pertraukas kai mokaisi. Net 10 ar 20 minučių praleistų vaikščiojant, važinėjant dviračiu ar sportuojant gali sumažinti stresą.
Nemažiau svarbu kokybiškas miegas. Neužmiršk, kad nepakankamai miego kenkia nervų sistemai, mažina atminties ir kitų psichinių procesų greitį.
Nelaikyk nerimo savyje. Pasikalbėk su artimaisiais, draugais, ar gerovės konsultantu.
Gerovės konsultantų paslaugos yra skirtos asmenims nuo 18 metų.
Stresas – gerai ar blogai?
Stresas – tai įtampos būsena, organizmo reakcija į tam tikrą grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius. Tai normalus ir neišvengiamas reiškinys, sveikatos problemų keliantis paprastai tik kai žmogus išgyvena nuolatinį, ilgalaikį stresą, tuomet pasekmės gali būti skaudžios: nuolatinis nuovargis, įvairios ligos.
Gerasis stresas yra kaip energijos pliūpsnis, impulsas veikti, judėti pirmyn. Kad būtų lengviau suprasti kas yra tas gerasis stresas, įsivaizduokime tokias situacijas: kraustotės į įsigytą išsvajotą bustą, ruošiatės vestuvėms, esate kviečiamas į sceną atsiimti apdovanojimo ir pasakyti kalbą, pradedate eiti į naują darbą ir pan. Visos šios ir panašios situacijos, kurios atrodo turėtu kelti tik pačius maloniausius jausmus, tuo pačiu kelia ir įtampą, stresą. Šis stresas trunka paprastai trumpai ir yra net naudingas – paįvairina mūsų kasdienybę, moko įveikti kasdieninius iššūkius (net ir blogo streso), didina motyvaciją siekti tikslų. Tačiau netgi ir gerasis stresas užsitęsęs per ilgai sekina ir gali tapti ilgalaikiu bloguoju stresu.
Blogąjį stresą kelia nemalonios situacijos, sukrečiantys išgyvenimai – artimojo netektis, atleidimas iš darbo, santykių problemos, ligos, finansinės problemos ir pan. Užsitęsęs emocinis stresas gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujospūdį, nuovargį, depresiją, nerimą ir širdies ligas.
Jeigu jums reikalinga pagalba suvaldyti stresą maloniai kviečiame užsiregistruoti į konsultaciją.

Pareiškėjo, partnerių ir bendradarbiaujančių įstaigų darbuotojų įtraukimo į modelį seminarų ciklas jau įpusėjo.

 

Seminarų tiklas – supažindinti šių įstaigų darbuotojus su gerovės konsultanto paslaugų principais ir metodais, išmokyti atpažinti situacijas ir problemas, kurioms spręsti galės būti pasitelkiami gerovės konsultantai, mokėti įgytą informaciją suteikti potencialiems gerovės konsultanto klientams, bei motyvuoti juos pasinaudoti paslaugomis. Seminarai prasidėjo vasario 24 dieną.

Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis?

 

Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai. Tai yra labai klaidingas įsitikinimas prilygstantis teiginiui jog gripu, diabetu ar bet kokia kita liga suserga tik silpni žmonės. Toks mąstymas yra ne tik klaidingas bet ir žalingas, stigmatizuojantis psichikos sveikatą. Ypač gaji ši nuomonė tarp asmenų niekada nesusidariusių su psichikos sveikatos sutrikimais savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau reikia atsiminti, jog nei vienas nesame apsaugotas nuo psichikos sveikatos sutrikimų, todėl ypač svarbu kylant sunkumams susirūpinti savo emocine sveikata, atsiriboti nuo deja vis dar visuomenėje dažnų ypač žalingų „patarimų“ susiimti į rankas, pasižiūrėti į rimtesnių problemų turinčius žmones ir neprisigalvoti nesąmonių.
Svarbu žinoti – kovojant su psichikos problemomis reikia daug jėgų ir vidinės stiprybės.
Tik tu gali žengti pirmą žingsnį savo emocinės gerovės link.
Kreipkis į Gerovės konsultantą.

Vasario 2 dieną įvyko pirmasis seniūnijų darbuotojų ir bendruomenių atstovų įtraukimo į modelį seminaras.

 

Viso seminarų cikle yra numatyti 3 seminarai po 4 valandas kiekvienai iš keturių tikslinių grupių, kurias sudaro po 10 asmenų. Seminarų metu dėmesys skiriamas psichologinių sunkumų, problemų turinčių asmenų atpažinimui, kontakto palaikymui, motyvavimui ir paskatinimui kreiptis pagalbos. Seminarai organizuojami savivaldybės seniūnijose, kviečiami seniūnijos atstovai, bendruomenių atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.

Siekiant sudaryti tinkamas ir šiuolaikiškas darbo sąlygas gerovės konsultanto kabinetui įsigyti ir sumontuoti visi reikalingi baldai, taip pat kliento ir konsultanto patogumui pastatytas vandens stovas bei kavos aparatas.
Gerovės konsultanto kabineto adresas Ligoninės g. 13, Ignalina.
Kviečiame registruotis konsultacijai
Gerovės konsultantų teikiamų paslaugų Ignalinos rajone viešinimo tikslais sukurta padalomoji medžiaga – gerovės konsultanto laikraštis. Spausdintinė laikraščio forma bus platinama per įvairias rajono įstaigas, organizacijas. Online laikraštį kviečiame skaityti čia
 

2022-12-13 Ignalinos rajono laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išleistas straipsnis kuriame pristatomos Gerovės konsultanto paslaugos bei konsultacijų naudą iliustruojanti sekmės istorija.

Straipsnio tekstą skaityti galite žemiau:

Emocinė sveikata – neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Kiekvienas žmogus savo gyvenime bent kartą yra susidūręs su mažesniais ar didesniais iššūkiais: vieni apie savo problemas gali kalbėti su artimaisiais, kitiems išsipasakoti būna labai sunku ir viską laiko savyje. Žmonės yra linkę lyginti savo problemas su kitų, tačiau reikėtų suprasti jog tai yra netikslinga ir kad ir su kokiomis problemomis susiduria aplinkiniai, jūsų problemos dėl to netampa mažiau svarbios. Prisiminkite, kad kreiptis pagalbos yra visiškai įprasta, todėl neturėtumėte dėl to jaustis blogai. Kartais gali būti sunku pradėti apie tai kalbėti, tačiau nuolatinis neišspręstos problemos keliamas diskomfortas vėliau gali tik dar labiau pakenkti.

Projekto – „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Ignalinos rajono savivaldybėje“ tikslas – Ignalinos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos ir socialinės gerovės gerinimas. Tikimasi, kad projekto dėka pagerės Ignalinos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos rodikliai, mažės susirgimų psichikos ligomis, emocinių sutrikimų, gyventojai bus produktyvesni ir sumažės socialinė atskirtis.

Gerovės konsultantas tai specialistas, turintis reikalavimus atitinkantį išsilavinimą ir baigęs specialius asmenų, patiriančių psichologinių ir emocinių sunkumų, žemo intensyvumo emocinio konsultavimo, remiantis kognityvine ir elgesio terapija, mokymus. Gerovės konsultantui teikiant pagalbą ankstyvoje problemos atsiradimo stadijoje siekiama užkirsti kelią susirgimui depresija ir taip prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažinimo.

Konsultacijų atnešamą naudą puikiai iliustruoja Linos (vardas pakeistas) atvejis:

Lina, jauna, ištekėjusi moteris, dvimečio berniuko mama jautėsi nelaiminga, tačiau net pati sau negalėjo tiksliai atsakyti kodėl. Juk turi nuostabią šeimą, negali skųstis nei finansine situacija, nei fizine sveikata. Tačiau suprato, kad nebejaučia pasitenkinimo savo gyvenimu. Jautė pastovų nuovargį, po kiek labiau įtemptos dienos verkdavo, galiausiai suprato, kad užsiplieskia net nuo smulkių ginčų su vyru ar sūnumi ir reaguoja agresyviai. Santykiai su vyru tapo įtempti, apart nuolatinių barnių taip pat sulaukdavo pastabų dėl karštų reakcijų į sūnaus išdaigas. Šios situacijos Liną labai slėgė psichologiškai, ji jautė pastovią sąžinės graužatį. Ir pati pripažino, kad nekontroliuoja savo emocijų. Prie prastos savijautos prisidėjo ir tai, jog Lina su vyru kurį laiką planavo antrą vaiką. Nors planavo dar pakankamai neilgai, kad būtų verta nerimauti, tačiau kiekvieną mėnesį po nesėkmingo bandymo pastoti Lina jautė nusivylimą savimi. Norą pastoti dažnai keitė baimė dėl galimų būsimo nėštumo komplikacijų, apie kurias Lina kiekvieną dieną nepraleisdavo progos paieškoti informacijos ir dar labiau augino nepagrįstą baimę savyje. Apie Gerovės konsultanto paslaugas Lina sužinojo visai atsitiktinai – informaciją apie Gerovės konsultantus pamačiusi Facebook. Kai pasidomėjusi sužinojo, jog ši paslauga yra siūloma ir jos mieste – Ignalinoje, nusprendė nedelsti ir išbandyti. Jau po pirmos konsultacijos Lina teigė gavusi peno apmąstymams ir supratusi kokias klaidas darė mintimis ir veiksmais kenkdama pati sau, savo emocinei sveikatai. Vienu svarbiausiu žingsniu klaidų suvokimo link buvo pasidalijimas savo išgyvenimais su Gerovės konsultante, galimybė išgirsti save tarsi iš šono. Pritaikius kognityvinės ir elgesio terapijos metodus, aktyviai dirbdama su savimi ne tik konsultacijų metu bet ir atlikinėdama „namų darbus“, Lina išmoko valdyti savo emocijas, teisingo kvėpavimo technika išmoko atsipalaidavimo užvaldžius pykčio ar baimės protrūkiams, taip pat pradėjo atsakingiau galvoti apie savo veiksmus ir apribojo save nuo nereikalingos neigiamas emocijas keliančios informacijos. Į savo dienotvarkę įtraukė laiką sau, kurį praleisdavo sportuodama, ar susitikdama su draugėmis.

Ši konsultacijų sėkmės istorija puikiai parodo, kodėl verta kreiptis, net tuomet kai tau atrodo, jog neturi rimtų problemų, bet tiesiog jautiesi pasimetęs, užkertant kelią psichoemocinės būklės blogėjimui, susirgimui depresija. Gerovės konsultanto paslaugos yra skirtos visiems suaugusiems Ignalinos rajono gyventojams, kuriems pasireiškia lengvi depresijos, nerimo, streso simptomai, patiriantiems įvairias baimes, nemigą, susidūrusiems su problemomis ir nežinantiems kaip sau padėti suvaldyti savo emocijas.

Registracija konsultacijai: www.geroveignalinoje.lt, arba tel.: 8 622 28895, 8 619 28887

Projektas įgyvendinamas pagal programą „Sveikata“ Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

Jaučiate nerimą, patiriate stresą, nežinote kaip padėti sau ir su kuo pasikalbėti?
Kviečiame į Gerovės konsultantų modelio įdiegimo Ignalinos rajono savivaldybėje informacinį renginį.
Kas yra gerovės konsultantas?
GEROVĖS KONSULTANTAS – specialistas, turintis reikalavimus atitinkantį išsilavinimą ir baigęs specialius asmenų, patiriančių psichologinių ir emocinių sunkumų, žemo intensyvumo emocinio konsultavimo, remiantis kognityvine ir elgesio terapija, mokymus.
Projektas „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Ignalinos rajono savivaldybėje“ skirtas sveikatos netolygumų mažinimui ir prevencijai Ignalinos rajono savivaldybėje. Projektas
numato priemones pagerinti bendruomeninės psichikos sveikatos paslaugų pasiekiamumą ir kokybę.
Renginys vyks lapkričio 25 dieną 13:00 (trukmė 4 valandos) Ignalinos atominės elektrinės regiono viešųjų paslaugų verslui centre, Ateities g. 23, Ignalina.
Renginyje plačiau pristatysime gerovės konsultanto paslaugas, kalbėsime apie gerą emocinę ir fizinę sveikatą, pozityvų mastymą. Mokysimės atpažinti, įvertinti stresines situacijas bei pozityvaus mąstymo dėka lengviau jas spręsti.
Pertraukėlės metu galėsite pasivaišinti kava/arbata ir sausainiais. Renginį užbaigsime kviesdami sudalyvauti viktorinoje bei nugalėtojų apdovanojimu.
Renginys NEMOKAMAS
Tikriausiai jau girdėjote, kad Gerovės konsultantai teikdami konsultacijas remiasi Kognityvine elgesio terapija (KET)
KET – tai moksliškai pagrįstas ir įrodytas tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama pašalinti simptomus ar geriau adaptuotis.
Kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida jog mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą, žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, todėl tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo konkrečių gyvenimo įvykių apsikritai, o nuo to, kaip mes juos priimame.
KET didžiausią dėmesį kreipiama į šiuo metu vykstančius įvykius asmens gyvenime, tyrinėjamos ir sprendžiamos konkrečios problemos, neieškoma atsakymų asmens praeityje ar pasąmonėje.
Kaip žinoti ar Kognityvinė elgesio terapiją tinkama jums?
Svarbiausia ką turėtumėte žinoti – KET reikalauja aktyvaus asmens dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl yra veiksminga tik tuomet jeigu jus norite ir esat pasiryžęs aktyviai dirbti sprendžiant savo problemą – net tik susitikimo su Gerovės konsultantu metu tačiau ir pasibaigus konsultacijai, atliekant “namų darbus”.
Kaip registruotis į konsultaciją pas gerovės konsultantą?
Pasirinkite meniu skyrelį „Registracija“, paspauskite. Užsikraus registracijos forma.
Registracijos formoje pasirinkite jums patogią datą, laiką ir spauskite mygtuką „Toliau“.
Sekančiame žingsnyje turėsite nurodyti savo kontaktinius duomenys – vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą bei telefono numerį. Paspauskite „Patvirtinti“.
Sveikiname, jus užsiregistravote į pirmają konsultaciją!
Patvirtinimą turėjote gauti nurodytu elektroniniu paštu.
Nesigauna? Tuomet tiesiog susisiekite nurodytais kontaktais su viena iš gerovės konsultančių.
„Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Ignalinos rajono savivaldybėje“ projekto edukaciniai plakatai sumaketuoti, atspausdinti ir iškabinti įvairių Ignalinos rajono įstaigų skelbimo lentose.
Projekto viešinimo priemonėmis, tame tarpe ir plakatais siekiama įdiegti Ignalinos gyventojams požiūrio jog kreiptis pagalbos yra normalu ir negėdinga (šiuo metu visuomenėje vis dar dažnai stigmatizuojamos psichikos ir emocinės problemos, apie jas garsiai nekalbama).
Plakatų dizainai sukurti atsižvelgiant į tris amžiaus grupes (jaunimas, suaugę ir pagyvenę asmenis), parinktas šiuolaikiškas dizainas, kurio akcentu tapo šukis #ŽmogusŽmogui.
Šukis #ŽmogusŽmogui yra pasirinktas tikslingai siekiant suteikti pasitikėjimo gerovės konsultanto paslaugomis ir nebijoti kreiptis, nuteikti jog konsultacijos nėra dalykinis šaltas susitikimas specialisto su pacientu, o šiltesnis, žmogiškesnis pokalbis padedant spręsti besikreipiančiojo problemas.
Pabaigtas Gerovės konsultanto kabineto remontas.
Gerovės konsultanto paslaugos bus teikiamos adresu – Ligoninės g. 13, Ignalina. Gerovės konsultanto paslaugų teikimo vieta bus patogioje, ramioje vietoje kurioje bus malonu dirbti gerovės konsultantams, o besikreipiantieji jausis saugiai ir užtikrintai.
Tam, kad patalpos būtų tinkamos tokių paslaugų teikimui buvo atlikti paprastojo remonto darbai, įrengtas atskiras klientų laukiamasis, leidžiantis atsiriboti nuo žmonių judėjimo zonos.
Darbo vieta greitu metu bus aprūpinta modernia įranga ir priemonėmis, kurios sukurs teigiamą susitikimų aplinką ir padės panaikinti bendravimo barjerus.
Sekite naujienas, jau greitai kviesime apsilankyti įkurtame gerovės konsultanto kabinete, o kol kas kviečiame registruotis į nuotolines konsultacijas.
Projektas įgyvendinamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis
2022-04-12 pasirašyta Gerovės konsultantų kabineto (adresas Ligoninės g. 13, LT-30112 Ignalina) remonto darbų sutartis su UAB „Ostertus“

Remonto darbų trukmė 2 mėn.